4. Our creaturesOnce Upon a Time in Asia :: Welcome to our world :: The origins for our guests
 
LEE SUN MI
# 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 9:15 pm
Trumpai apie rases



Seulas yra gėrio ir blogio - tamsos ir šviesos pasaulių susikirtimo centras. Čia galima rasti ne tik žmonių ar vampyrų, bet ir daugiau skirtingų sutvėrimų, kurių vieni palaiko gėrio, kiti blogio puses. Na, o treti... Jie sugeba išlikti neutralūs ir prisijungti prie tos pusės, kuri jų manymu, greitu metu valdys pasaulį.

Žinoma, didžioji dauguma šiame pasaulyje egzistuojančių sutvėrimų yra priskiriami neutraliai grupei.
Šią grupę sudaro dauguma Vampyrų, Vilkolakių, net Raganų su Raganiais. Nereikia pamiršti ir kiek labiau “pasakiškų” būtybių – Fėjų ir Undinių su Vandeniais. Dažnai šios grupės atstovai sutaria ir gyvenimus pradeda su Angelais ar net paprastais Žmonėmis, bet daug rečiau jie draugauja su Demonais. Šios grupės atstovai yra savotiški mišrūnai, dažniausiai gimę žmogaus ir demono sueities metu, o kartais žmogaus ir angelo. Nepaisant to, kad šios grupės sutvėrimai savotiškai turi demoniškos prigimties, jie yra labiau žmogiški ir linkę palaikyti gėrio pusę... gal tik vampyrai kartais pasiduoda demoniškoms pagundoms labiau, nei kiti.

Kiek mažesnė šio pasaulio grupė yra “šviesos". Ji atstovauja angelus ir žmones. Šie padarai dažnai sutinka su tais, kurie atstovauja Neutralią grupę. Paklausti apie tai, kokią pusę gėrio ir blogio kovoje jie palaiko, šie padarai automatiškai atsakys, kad gėrio... bet reikia pastebėti, kad ne retai žmonės pasirenka visai kitą kelią.

Tamsiausią ir labiausiai į blogio pusę linkusią grupę žinomą sudaro demonai. Demonai jau gimė tam, kad tęstų savo tamsiųjų protėvių pradėtus darbus, puolę angelai - tokį gyvenimą pasirinko patys. Jų didžiausi priešai yra tikrieji angelai, o kartais sąjungininkais tampa vampyrai ar fėjos. Kad taptum iš šios rasės atstovu, nereikia daug stengtis, bet daug sunkiau yra vėliau nuo šio gyvenimo pabėgti.

Bet reikia pastebėti ir tai, kad dar daug rasių Seule yra neatrastos, neaprašytos, todėl mūsų pasaulyje galima sutikti net ir ateivių, kurie galbūt ketina čia įsikurti ilgesniam laikui.


© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

LEE SUN MI
# Re: 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 9:18 pm
Vampires



Vampyrai yra nakties vaikai. Jie yra žmonės, kurie buvo užkrėsti demoniškos ligos. Bet ne taip kaip žmonės, vampyrai skaitosi esantys „nemirtingaisiais“, jų kūnai jau negyvena pagal tokias sąlygas, kaip normalaus žmogaus kūnas.  Vampyrai mėgsta būti įvykių sūkuryje, tad dažnai jie yra neutralios būtybės, kurios tik iš reikalo renkasi puses tarp gėrio ir blogio.

Požymiai:
Šie padarai pasižymi balta, žavinga oda bei tvarkingu, net pavydėtinu kūno sudėjimu. Vampyrų kraujas yra daug tamsesnis nei žmogaus kraujas, dažnai gali būti net juodas. Dėl apmirusio kūno, vampyrai neturi ašarų liaukų, vietoje to jie verkia krauju. Širdies ritmo pas šiuos padarus taip pat nepasiseks rasti.  
Nuo pat pasikeitimo vampyrų kūnai yra lyg sustingę laike ir todėl šie padarai visai savo egzistencijai išlieka to paties amžiaus, išvaizdos. Būtent dėl šio fakto yra draudžiama mažus vaikus versti vampyrais (jie gali tapti nesuvaldomais naikintojais).
Vampyrų dantys per daug nesiskiria nuo žmogaus dantų, tačiau prireikus jiems pailgėja iltys (apatinio žandikaulio iltys yra žymiai trumpesnės už viršutinio). Visi tik tapę vampyrais turi raudonas akis, tačiau su laiku spalva gali keistis, priklausomai nuo vampyro gyvenimo būdo.

Visi vampyrai gali išgyventi juos pražudantį alkį, tad nori jie to ar ne - vampyrai privalo maitintis (ypač daug stiprybės jiems suteikia žmonių kraujas). Vyresni vampyrai gali ilgiau atsilaikyti alkiui, nei jaunesni.
Badas vampyrą pirmiausiai gali privesti prie išprotėjimo, savo sugebėjimų nekontroliavimo. Šioje būklėje esantys vampyrai yra itin pavojingi, kadangi jie neapgalvoję savo poelgių, bet tuo pačiu būtent šioje stadijoje vampyrai patys kenkia ir sau.

Tapimas vampyru:
Vampyrais tampama kai egzistuojantis vampyras kelis kartus geria to paties žmogaus kraują ir girdo jį savu. Žmogus turi galutinai numirti, kad prisikeltų kaip nakties vaikas. Jei žmogumi būna pasimaitinta tik kartą, jis gali po kurio laiko išgyti, tačiau jei žmogumi nuolatos maitinamasi, bet mainais jis negauna vampyro kraujo - žmogus miršta be galimybės prisikelti.
Nuo virtimo vampyru po mirties (gavus vampyro kraujo) negali sulaikyti jokie užkeikimai ar magiški gėrimai.
Taip pat egzistuoja išimtys, kai vampyrais gimstama.
Originalūs vampyrai kuria šeimas, eksperimentuoja vieni su kitais ir sukuria naują originalų vampyrą.


Pros & Cons:
Būdami nakties vaikais, vampyrai yra itin pavojingi ir stiprūs sutvėrimai, kurie su amžiumi vis stiprėja.
Vyresni vampyrai gali judėti plika akimi nepastebimu greičiu, o kai kurie jų net įgauna sugebėjimus prilygstančius tapimu šešėliu.
Vampyrai, kaip ir daugelis panašių sutvėrimų, taip pat pasižymi greitu gijimu, tačiau kuo greitesnis šis procesas - tuo didesnis darosi vampyro jaučiamas alkis.
Taip pat vampyrai pasižymi gydomųjų savybių turinčiomis seilėmis. Norėdami užgydyti ne tik savo, bet ir kitų sužeidimus, vampyrai gali juos patepti savomis seilėmis ir sužeidimai pakankamai greitai susitraukia.

Vienas iš išskirtiniu sugebėjimų vampyruose yra hibernacija. Vampyrai gali įžengti į hibernacijos stadija, kuri jiems leidžia tausoti energiją ir prailginti artėjantį alkį. Šioje fazėje norintys būti vampyrai turi susirasti prieglobstį, kadangi būtent šiuo metu jie yra itin pažeidžiami - jų kūnas pradeda sausėti, kraujas pasidaro tirštesnis, prasideda lyg ir pažadėtoji mirtis.
Kaip ir didžioji dalis antgamtinių padarų, vampyrai fiziškai netampa senesniais, o dėl savo turimų sugebėjimų yra vadinami nemirtingais, nes gali greitai pasveikti.
Taip pat su amžiumi stiprėja vampyru klausa ir uoslė. Šiuos jų turimus sugebėjimus galima būtų prilyginti ir vilkolakių turimiems, kai girdimi net paprasčiausi šikšnosparnių skleidžiami sparnų virpesiai.

Dar viena vampyru ypatybė - hipnozė arba kitaip įtaiga. Jie gali savo auką arba bet kurį kitą asmenį užhipnotizuoti ir paveikę priversti daryti ką jie nori. Tačiau tam būtinas akių kontaktas!

Kalbant apie silpnybes, visus vampyrus veikia tie patys dalykai:
Saulės šviesa juos silpnina, o labai silpniems vampyrams ji gali net atverti ilgai besitraukiančius sužeidimus.
Mirusiojo kraujo išgėrimas yra lyg nuodai. Bijodami apsinuodyti, vampyrai dažnai savo kraujo aukas palieka natūraliai numirti nuo nukraujavimo, o ne patys atima jiems gyvybę.
Susidūrimas su vilkolakiu taip pat gali veikti it nuodai, kadangi jų, kaip ir mirusiųjų, kraujas yra nuodingas.
Kaip buvo minėta anksčiau, vampyrų jaučiamas badas priveda prie išprotėjimo, bei galutinės mirties.
Svarbu pastebėti, kad kelio iš vampyrizmo į žmogiškumą - nėra.


© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

LEE SUN MI
# Re: 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 9:20 pm
Demons



Ką apie juos girdėjome vaikystėje ir skaitėme knygose - tai buvo tiesa.
Demonai - tai nemirtingi padarai, kadaise jie buvo angelai, tačiau su laiku buvo ištremti iš rojaus ir dabar kiekvieną savo laisvą minutę paskiria tam, kad išlietų pykti ant žmonijos ir visų geresnių jos sutvėrimų (visgi tai, kaip labai pasaulio nekenčia demonas jau priklauso nuo jo paties). Pirmieji originalūs demonai (anksčiau buvę angelai, bet dabar nupuolę) yra bent dviejų milijonų metų senumo ir neturi konkrečios apsireiškimo Žemėje datos. Demonai neturi savyje nė dalelės žmogiškų genų, jie yra absoliučiai kitokie padarai, nepaisant savo išorinės išvaizdos.

Fiziniai požymiai:
Šie, neįprasti sutvėrimai, pasitaiko įvairių formų ir tipų, bet visi, kurie nors kada yra su jais susidūrę, gali patikinti, kad retai demonai būna mieli ir lengvai pasiduodantys.
Dažnai demonai atrodo kaip paprasti žmonės, bet tuo pačiu turi ir demonišką pavidalą. Jų akys gali keisti savo spalvą, o ir pasitiako dažnai tai, kad demono išvaizda iš vis pilnai pasikeičia.
Demonams nėra sunku pajusti kitus antgamtinius padarus esančius netoli, tačiau ne taip gerai, kaip kad jaučia angelai.
Dažnai pasitaiko, kad demonai negali sukontroliuoti patys savęs.
Vienatvė - demonų draugė. Ne taip kaip didžioji dalis kitų padarų, demonai nemėgsta dirbti grupėse, jie nekuria savo genčių (nebent to labai reikia). Žmonės negali būti paverčiami demonais, tačiau su pastaraisiais jie dažnai turi artimus ryšius ir būtent to pasekoje gimsta negrynakraujai demonai pasižymintys menkesniais sugebėjimais.
Bene pagrindinis demonų tikslas yra savais veiksmai sieti blogį ir paniką pasaulyje. Jie yra patys charizmatiškiausi sutvėrimai, kurie moka manipuliuoti kitais. Demoniškos galios labai priklauso nuo paties demono turimų savybių ir nors visi demonai yra ganėtinai lygūs, jie gali būti skirtingai pažeidžiami. Demonai gali užsiiminėti zombių ar vaiduoklių prikėlimu, žaisti su mirusių kūnais.


Pros & Cons:
Demonai savyje turi daug nepaprastų savybių ir per mus mažiau silpnybių.
Paprastais žodžiais tariant - jie yra nemirtingi. Demonai, net labiau nei vampyrai ar vilkolakiai, yra atsparūs ligoms ir mirčiai... Šie, paprastam sutvėrimui dažnai pasitaikantys veiksniai, demonus tiesiog aplenkia.
Nekromantija, draugavimas su mirusiais ir net jų laikinas prikėlimas yra lyg koks hobis, kuriuo užsiiminėja vienas kitas demonas, jei randa laiko tarp pragaro ugnies naudojimo ir žaidimo su savo jėgomis iššauktais pragaro šunimis. Žinoma, kaip ir didžioji antgamtinio pasaulio dalis, demonai turi neapsakomą fizinę jėgą, kurią naudoja visur, kur tik papuola, o ir teleportacija jiems nėra nepažįstama - didžioji dalis stipresnių demonų itin dažnai ją naudoja šokinėdami ne tik tarp skirtingų Žemės vietų, bet ir tarp pasaulių.
Ir visgi, nors demonų sužeidimai itin greitai užsitraukia ir rodos, niekas negali jiems suduoti rimto smūgio, šie padarai prisibijo šventintų vietų - geriausia apsauga nuo demono yra pasislėpimas bažnyčioje ar kapinėse.
Bet kuris apsišvietęs demonas taip pat žino, kad dažnai juokingai skambantys šventi objektai, kaip pavyzdžiui šventintas vanduo, iš tiesų nėra juokingi ir gali neblogai juos sužaloti, tad šios būtybės vengia bet kokio kontakto su šventaisiais objektais.
Na ir žinoma - šventoji dangiškoji ugnis. Tai angelų išrastas ginklas prieš demonus. Jei nepasisekė nukirsti demono galvos su angelišku durklų, tai dangiškoji ugnis padarys sunkiausią darbą.


© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

LEE SUN MI
# Re: 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 9:23 pm
Angels



Angelai mūsų pasaulyje taip pat yra Dievo pasiuntiniai, sergėtojai, bei gyvybės kūrėjai. Šie padarai yra visada pasirengę kovoti dėl šviesesnio rytojaus.
Ne daug yra žinoma apie angelus, kadangi jie yra labai paslaptingi ir uždari vardan kitų saugumo.

Požymiai:
Jie nemirtingi šventieji, egzistuojantys tam, kad palaikytų žmonijos gerovę ir sulaikytų demonus nuo pasaulio sunaikinimo. Pradžių pradžioje Dievai sukūrė milijonus angelų, kurie gyveno ilgai ir laimingai, tačiau po vyravusių karų, tie, kurie sukilo, nupuolė ir tapo demonais. Originalūs angelai egzistuoja daugiau nei du milijonus metų, o tiksli jų atsiradimo data nėra žinoma. Angelai - ne žmonės. Jie neturi nieko su jais bendro, tik išorinę išvaizdą. Nors ir atrodo, kaip paprasti žmonės, iš tiesų savyje angelai slepia gigantiškus sparnus, kurie pasirodo ar pradingsta vien jų valios dėka.
Dažnai angelai dirba grupėse tam, kad pasiektų savų tikslų.
Pasaulyje egzistuoja keletas skirtingų angelų rūšių:
"Angelai sargai" pasišventę saugoti tam tikrus sutvėrimus, padėti Dievui ir išlaikyti gėri;
"Arkangelai" jie turi panašius tikslus kaip ir angelai sargai, tačiau yra labiau orientuoti į kovojimą prieš priešus, o jų drąsai nėra ribų; "Angelai padėjėjai" egzistuoja tam, kad padėtų visiems, kuriems to reikia. Svarbu nesumaišyti šių angelų su sargais, nes saugojimas nėra jų paskirtis visatoje; "Gėlių angelai" - gamtos ir grožio puoselėtojai, saugantys gamtą ir palaikantys ją gyvą. Yra ir daug daugiau angelų rūšių, o su laiku, atrodo, kad jų atsiranda tik daugiau.
Angelai dalyvauja amžinoje kovoje dėl Žemės gerovės su demonais. Jie nuolatos stoja tarp demonų ir sulaiko juos nuo ketinimų pavergti žmoniją ir žmonių laisvą valią.

Pros & Cons:
Tikriausiai sakant, kad angelai yra vienos stipriausių pasaulio būtybių, nebus sumeluota. Tos stiprybės jiems žinoma suteikia turimas nemirtingumas, gebėjimas greitai pasveikti po sunkių sužeidimų ir puikus imunitetas ligoms.
Angelai, būdami Dievo pasiuntiniais, kaip ir minėta anksčiau, savyje slepia gigantiškus sparnus, kurių dėka jie gali skraidyti, o dėl turimo šventumo angelams yra prieinama ir teleportacija (tiek iš vienos vietos į kitą - tiek ir tarp pasaulių).
Kaip ir demonai, angelai gali jausti kada kiti sutvėrimai yra netoliese ir juos identifikuoti. O ir fiziniu stiprumu šventieji nenusileidžia vilkolakiams ar demonams. Angelai, dažnoje kovoje su tamsa, gali manipuliuoti dangiška šviesa, kuri yra mirtinas ginklas prieš demonus.
Vienas iš svarbesnių faktorių, kurie angelus daro itin mėgstamus žmonių rasėje, tai jų gebėjimas suteikti energijos ir padėti sveikti nusilpusiam žmogui. Šis sugebėjimas ypač aktualus yra Angelams sargams, kurie prižiūri žmones nuo blogos lemties.
Bet angelai nėra neįveikiami...
Stiprios dangiškos šviesos naudojimas juos sugeba itin išvarginti ir būtent todėl angelai nusilpsta. Jie gali patapti demonais, prarasti savus sparnus ir kristi žemėn jei tik sukils prieš šviesą ir gėri. Ir, nepaisant to, kad yra labai stiprūs, angelai galų gale gali numirti, jei bus išplėšta jų širdis ar jei jie papuls į pragaro liepsnas.


© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

LEE SUN MI
# Re: 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 9:25 pm
Sorcerers



Nuo pat žmonijos pradžios, kartu su žmonėmis egzistavo ir magija, o su ja - raganos ir raganiai. Pirmos raganos ir raganiai Pietų Korėjoje pasirodė dar Salemo laikais, Tegu mieste ir būtent iš jų vystėsi originalios ir maišytos raganos ir raganiai. Dažnai magijos genas būdavo perduodamas krauju ir tik labai retais atvejais magijos būdu. Magijos kupini žmonės savo gyvenimo istorijoje turi tiek tamsių, tiek ir šviesių dienų. Tam tikrose pasaulio kampeliuose raganos ir raganiai būdavo aukštinami, dievinami, o kituose - nekenčiami, persekiojami ir naikinami.

Požymiai:
Raganos ir raganiai fiziškai nesiskiria nuo paprastų žmonių, tad žmonių minioje lengva juos praleisti pro akis. Dažniausiai nėra jokio neįprasto simbolio, kuris išduotų raganas (tačiau, jei vienas iš raganos ar raganiaus tėvų buvo itin stiprus demonas, gali būti, jog ši ragana/raganius turi neįprastos formos akių vyzdžius).
Raganiai yra tikrai neįprasti padarai, jie gali prilėtinti savo senėjimo procesą arba kaip tik jį pagreitinti. Dėl to, kad yra ganėtinai išskirtinė rasė visų rasių katile, jie gali patys pasirinkti ar palaikys tamsos ar šviesos pusę, nors dažniausiai šios būtybės mėgsta pasilikti ties viduriuku.
Svarbu pastebėti, kad raganomis/raganiai nėra tampama - jais galima tik gimti. Raganos ir Raganiai mūsų pasaulyje atsiranda, kai demonas susimaišo su žmogumi.Dažniausiai raganiai nepažįsta vieno iš savo tėvų, kadangi jų sueitis beveik visada nutinka dėl netikėtumo, dėl vienkartinio geidulio.
Dažniausiai visos raganos yra linkusios į literatūrą, bei jos kūrimą. Užkeikimų užrašymą ir jų atradimą senuose raštuose. Tik ne didelė dalis šių dienų raganų mėgsta pastovėti prie katilo ir virti nuovirus – šiuolaikinės raganos išranda kitų magiškų būdų eliksyrų kūrimui.
Kaip tikriausiai ir kiekvienoje rasėje, taip ir tarp raganų ir raganių vyrauja trys pagrindinės klasės: tamsos, šviesos ir nežinios.
Tamsos raganos yra pasišventusios juodai ir pavojingai magijai, dažnai jos rizikuoja savo pačių gyvybėmis. Tamsai priklausančios raganos itin dažnai kalbasi su mirusiais, apkeikia kitas būtybes ar net jas užvaldo norėdamos pasipelnyti.
Šviesos raganos yra atsidavusios gėriui, jų magija yra naudojama tik gerumo tikslais. Jos užsiiminėja apsauginių kerų kūrimu, gydymo magija, bei talismanų darymu. Kiekvienas geresnis darbas šias raganas priveda prie galių stiprėjimo.
Nežinios raganos dažniausiai yra pačiame centre dar tamsos ir šviesos raganų. Jos retai kada pasirenka vieną pusę ar imasi konkrečios magijos, yra labiau linkusios išbandyti naujus dalykus.

Pros & Cons:
Originalios kilmės raganos gali pasižymėti vienu itin stipriu sugebėjimu, o su juo, kaip ir visos kitos raganos ir raganiai gali turėti daug skirtingų, bet ne pačių galingiausių galių, kaip kad telekinezė ar dvasių iškvietimas.
Be gebėjimo sulėtinti/pagreitinti senėjimo procesą, be turibos paveldėtos galios, raganos gali ir burti žodžiais. Kaip buvo minėta, šios raganos dažnai užrašinėja įvairius užkeikimus, tad turint itin stiprią galios jėga yra įmanoma burti tiesiog murmant burtažodžius (tariant užrašytus burtažodžius galima iššaukti demonus, užgydyti sužeidimus ir panašiai).
Kuo raganos dar yra išskirtinės - jos turi imunitetą apsėdimams. Kadangi visos raganos savo gyvenime susiduria su demonais ir dvasiomis, jos įgauna gebėjimą atsispirti užvaldymams.
Panašiai kaip ir fėjos, šios būtybės yra artimos gamtai, tad Viridi Vitam sugebėjimas joms yra itin artimas ir beveik visi magiškieji žmonės jais pasižymi.

Kad ir kokie stiprūs būtų raganiai/raganos - jie yra mirtingi. Ir nors gyvena ilgai, galų gale sulaukia mirties.
Dažnai pasitaiko, kad raganos/raganiai išprotėja dėl turimos galios, kurios galų gale negali suvaldyti.
Taip pat raganos yra itin pažeidžiamos kelių gamtoje randamų elementų: šeivamedžio uogos bei raudonieji dobilai gali raganas susilpninti, o jų mišinys sukurti atsparumą raganų užkeikimams ir nuovirams.



© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

LEE SUN MI
# Re: 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 9:26 pm
Mortals



Iš tiesų, žmogus yra pats paprasčiausias Dievo sutvėrimas visatoje - be jokių išskirtinių sugebėjimų, kurie galėtų prilygti antgamtiniams padarams.
Žmonės būna įvairūs, tiek savo odos, tiek akių ar plaukų spalva. Skiriasi jų sudėjimas, charakteriai, palaikomos pusės.
Šie "padarai" yra itin jautrūs gyvenimo permainoms, dažnai būtent jie ir tampa vampyrais ar vilkolakiais, kartais pastarųjų maistu.
Žinoma, pasitaiko ir ne pačių silpniausių žmonių - nors ir neturėdami antgamtiškų gebėjimų, žmonės nusprendžia savo gyvenimus paskirti tam tiktų padermių naikinimui ir, reikia pastebėti, kartais jiems tai neblogai sekasi.



© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

LEE SUN MI
# Re: 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 10:59 pm
Fae folks (Fėjos)



Pasak originalių istorijų, fėjos siejamos su angelų grožiu bei demonų nepalankumu ir neteisingumu. Be angelų, mūsų pasaulyje fėjos yra mažiausiai suprantamos ir pažįstamos būtybės.  Kartais jos vadinamos viena didele paslaptimi.  Yra tikima, kad fėjos yra angelų ir demonų jungties palikuoniai. Fėjos, kaip ir jų tamsesnės ištakos, gali apsėsti žmonių sielas, bet tuo pačiu dėl šviesos savyje gali išgydyti nusidėjusias ir prakeiktas sielas.

Požymiai:
Ypatingos fėjos gali susitraukti iki drugelio dydžio ir skraidyti mažutėlių, tačiau itin sparčių sparnų pagalba. Dažnai tokia fėjų transformacija yra lydima neįprasto blizgesio. Pačios pirmosios fėjos Pietų Korėjoje atsirado Džedžiu saloje, kadangi jas traukė gamta, kuri fėjoms teikė stiprybės.
Fėjos pasižymi lėtesniu senėjimo procesu, penki fėjų metai prilygsta vieniems žmogaus metams, tad jos gyvena žymiai ilgiau nei žmonės. Kalbant apie jų ir žmonių ryšį - fėja negali žmogaus perkeisti į fėją, tačiau tai gali padaryti itin stiprios raganos. Tačiau magijos būdu fėja tapęs sutvėrimas yra daug silpnesnis už originalią fėją.
Kaip ir gerai žinomoje mitologijoje, taip ir realybėje, fėjos turi fėjų dulkes. Šias dulkes fėjos gamina pačios, atiduodamos savo energiją. Dulkės yra paleidžiamos iš rankų arba sparnų ir fėjos, kurios gyvena klanuose, kartais yra skatinamos kaupti šių dulkių atsargas dėl saugesnės ateities. Visgi, fėjų dulkių galima sukurti tik apie 20 gramų per dieną, o bandymas kurti daugiau ir dažniau dažnai atsiliepia nuovargiu, net ligomis.
Dauguma fėjų taip pat pasižymi išskirtinėmis specializacijomis gamtoje. Pasaulyje yra "Vandens fėjų", "Gyvūnų fėjų", "Vėjo fėjų" ir panašių, kurios yra artimesnės su tam tikrais gamtos elementais.
Fėjos itin artimai bendrauja su undinėmis ir vandeniais kadangi abi šios rasės yra itin panašios.
Mūsų pasaulyje fėjos garsėja savo neįprastu grožiu, dėl kurio žmonėms gali susisukti galva. Šioms būtybėms negalioja jokios taisyklės, jos jas kuriasi pačios priklausomai nuo situacijos. Fėjos mėgsta žaisti žmonių jausmais, galbūt todėl, kad tai patinka daryti ir demonams.  Fėjoms itin būdinga apgaudinėti žmones ir naudoti prieš juos savotiškai kandų humorą.  


Pros & Cons:
Kaip ir didžioji dalis antgamtinių sutvėrimų, fėjos pasižymi lėtesniu senėjimo procesu, tačiau galų gale jos sulaukus užtarnautos natūralios mirties.
Kuo šios būtybės gali pasigirti, tai gebėjimu susitraukti ir skraidyti beveik žaibo greitumu. Fėjoms yra lengva komunikuoti su žemės gyvūnais, net kartais juos kontroliuoti, kadangi būtent šios būtybės yra artimos motinai Gamtai.
Kai kurios fėjos, kurios artimai bendrauja su tam tikru gamtos elementu, gali jį kontroliuoti (kontrolė galima tik itin stiprioms, daug galios taškų prikaupusioms fėjoms), tačiau dažniausiai visos paprastos fėjos apsiriboja tik žemės elemento valdymu.
Kuo fėjos tikrai skiriasi nuo kitų antgamtinių sutvėrimų - jos gali kontroliuoti sapnus, dažniausiai pasinaudodamos savo kuriamomis fėjų dulkėmis, šios būtybės gali prasibrauti į visų, kurie sugeba sapnuoti, pasąmonę ir valdyti tai, kas joje vyksta.
Ir visgi, kad ir kokios stiprios ir nepaprastos būtų fėjos, jos nėra absoliučiai atsparios ligoms ar sužeidimams, dažnai pasitaiko, kad miškuose yra randamos nukraujavusios nuo geležies fėjos, kurios tiesiog nesugebėjo pačios iš savęs sugyti.


© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

LEE SUN MI
# Re: 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 11:01 pm
Fae folks (Elfai)



Ne tik žmonių, bet ir daugumoje kitų pasaulių, elfai yra vieni sąžiningiausių, žaviausių sutvėrimų, kuriuos tik galima sutikti. Prieš juos yra linkę nublankti net angelai.
Elfams pakanka jų pačių turimų darbų ir problemų, todėl jie retai kada randa laiko tiesiog sukti galvas dėl kitų rasių.

Požymiai:
Dėl savo ilgos egzistencijos, elfų rasė išvystė skirtingas po-rases, kurioms save priskiria patys elfai (ar jų protėviai), atsižvelgiant į sugebėjimus, būdo bruožus, kraujo ryšį ir adaptaciją gyvenamai vietai.
Šiuo metu yra žinomos tokios pagrindinės po-rasės, kaip kad "Pamirštieji elfai", "Šešėlių elfai", "Gamtos elfai", "Miestų elfai".*Plačiau apie kiekvieną po-rasę informacija bus pateikiama žemiau*.
Ne taip, kaip dauguma kitų antgamtinių būtybių, elfai yra lengvai atpažįstami dėl elfiškų bruožų (smailių ausų, aukštumo, dažnai blizgančių akių) ir, ne taip kaip kiti, elfai dažniausiai mėgsta tik dar labiau išryškinti savo bruožus ir net negalvoja, kaip juos galėtų paslėpti.
Elfų rasė didžiuojasi tuo, kad jais galima tik gimti. Magijos pasaulyje dar neegzistuoja joks užkeikimas ir "suktybė", dėl kurių visi norintys galėtų tapti elfais arba elfai - kitom būtybėm.
Elfai yra linkę maišytis su kitomis būtybėmis, dėl to, kad nori pratęsti savo rasę, kadangi dominuojantys elfų genai užtikrina, kad jų palikuonis tikrai bus elfas. Tačiau būtent dėl šio maišymosi ir atsirado po-rasės.
Kalbant apie kitas rases - kol kas neegzistuoja jokia rasė, kuri būtų didžiausias elfų priešas ar sąjungininkas, nebent galima būtų įvertinti tai, kad visi elfai mažiau simpatizuoja žmonėms, kuriuos kaltina dėl amžino visą ko niokojimo.


Pros & Cons:
- Ilgaamžiškumas iki 600 metų;
- Aukštas "Agility" lygis, dėl kurio sugeba lengvai lakstyti (gali be sunkumų kopti medžiais ir sienomis);
- "Taiklumas" - jie, kad ir būdami aklais, gali pataikyti ten, kur nori, todėl savo veiklą gyvenime gali sieti su medžiokle ar žudymu, nes niekada neprašauna;
- Jie yra išminčiai, nors visą gyvenimą ir neegzistuoja, tačiau savo galvoje gali prieiti ir prie kitų (gyvų ir jau mirusių) elfų sukauptos informacijos (ir čia ne minčių skaitymas, nes į kitų būtybių galvas įsibrauti negali). Tai labiau suprantama kaip krauju iš kartos į kartą perduodama informacija;
- Nuo kiekvieno elfo po-rasės priklauso, kokių sugebėjimų naudojimas juos stiprintų, koks silpnintų. Akivaizdu, kad šešėlių elfai yra labiau "tamsūs sutvėrimai", kurie praktikuoja uždraustą savo rasės magiją ir silpnėja nuo bandymo žaisti su gera magija.

Kalbant apie elfų silpnybes, jų tikrai netrūksta:
- Juos pražudo ugnis;
- Lengvus sužeidimus susigydyti gali, bet paprasčiausios galvos – galutinai juos pražudo;
- Jeigu baisiai sužalotas elfas yra ne savo pasauly – jis gali mirti  nuo paprasčiausio nukraujavimo ir išsekimo;
-        Elfai nėra nemirtingi, tik kad ilgiau gyvena. Galiausiai visi elfai yra susitaikę su mintimi - kad mirs;
- Kiekvienai po-rasei kliudo, jei randasi kitos po-rasės "teritorijoje". Pvz: miestietiški elfai prastai jaučiausi gamtos apsupti ir vice versa;
- Jei elfai per ilgai užsibūna žmonių pasaulyje – jie ima silpnėti;
- Elfai negali meluoti tiesiai šviesiai, nebent labai per aplinkui teisybę sakyti. Nuo bandymo meluoti juos tiesiog pradeda purtyti ir darosi bloga;
- Bendrai jų turima arogancija jiems yra kaip silpnybė, nes jie laiko save geresniais už kitus, todėl dažnai ir miršta, būna apgauti;
- Iš fizinių objektų, juos silpnina šermukšnio šakos ir druska. Šalta geležis taip pat kenkia, nepražudo, bet tikrai sekina, todėl elfai daugiau linkę į bronzinius daiktus;
- Vienatvė taip pat kenkia... elfams būtina būti vieniems su kitais, pradėti šeimas... kitaip jie tiesiog išnyks praradę prasmę egzistuoti (su šešėlių elfais yra išimčių).



© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

LEE SUN MI
# Re: 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 11:02 pm
Werewolves



Mėnulio vaikai, mitologijoje taip pat žinomi vilkolakių vardu, šiame pasaulyje jau egzistuoja neatmenamai ilgai. Jie yra stiprūs, besikeičiantys, kovoti pasirengę itin protingi padarai, kurie dažnai klajoja su "gaujomis" ir kurių išvaizda dažnai gali suklaidinti.
Kaip ir vampyrai, vilkolakiai yra žmonės pasigavę demonišką ligą, kuri jiems suteikia sugebėjimą pasikeisti į stiprius vilkus, kurie pasižymi nežmogiškomis jėgomis.

Fiziniai požymiai:
Vilkai yra jėgos simbolis. Jie pasižymi itin aukšta fizine stiprybe. Lyginant su paprastais vilkais, mėnulio vaikų jėgos yra bent trys kartus didesnės, o ką jau irkalbėti apie jų jėgos skirtumą, lyginant su paprastu žmogumi. Jų refleksai yra daug vikresni ir staigesni už paprasto žmogaus ar vilko. Vilkolakiai pasižymi puikia klausa, uosle, regėjimu (ypač nakties metu).
Būdami itin atsparūs, vilkai nėra lengvai pažeidžiami ligų ar nuodingų medžiagų. Tam, kad vilkas susirgtų, reikia neblogai pasistengti, pasigauti vos ne mirtiną ligą. Tuo labiau, jų turimas regeneracijos sugebėjimas užgerta kelią ilgam sveikimo procesui po sunkių sužeidimų.
Kaip žmonės, vilkai sugeba karts nuo karto pakeisti tam tikrax savo turimas kūno dalis. Dažnai pasikeičia jų akių spalva, pasirodo ilgesnės iltys, gali transformuotis rankos į letenas, paprasti nagai į ilgus, žvėriškus nagus. Šie simptomai visgi yra itin sunkiai ištveriami jauniems vilkams, dažnai jie jų neišgyvena.
Apibendrinant, mėnulio vaikai labai primena paprastus, visiems gerai pažįstamus vilkus, tačiau visame kame juos reikėtų padauginti iš trijų kartų (tiek išvaizdos, tiek sugebėjimų atveju).

Pasikeitimas:
Nėra daug būdų, kurie galėtų padėti tapti vilkolakiu. Tu tokiu arba gimsti arba tau įkanda jau egzistuojantis vilkolakis.
Vilkolakiu galima gimti tik dviejų vilkų sąjungoje (nesėkmingas tapimas vilku įvyksta, jei vienas iš tėvų yra kitos padermės). Originalūs, vilkais gimę vilkolakiai yra pranašesni už tokiais tapusius dėl įkandimo. Gimę būti vilkais mėnulio vaikai pasižymi visomis vilkolakių savybėmis, tačiau vienas pirmųjų jų pasivertimų įvyksta maždaug po dešimtojo gimtadienio.
Įkastieji vilkai pirmojo savo pasikeitimo sulaukia iš karto per pirmą pilnatį. Reikia pastebėti, kad vilkolakio įkandimas yra lygus nuodams, tad tikrai ne visi išgyvena ir prieina pasikeitimo fazę. Reikia pastebėti tai, kad įkandimą turinčiam vilkui visada liks įkandimo žymė, savotiškas randas.

Pats virsmas tiek iš žmogaus į vilką, tiek iš vilko į žmogų yra skausmingas procesas. Naujiems vilkams gali prireikti kelių minučių, kad jie galėtų pilnai persikeisti.
Dauguma jaunų vilkų, pasikeitę į vilkolakius, sunkiai valdo patys savo veiksmus, tad suaugę vilkai yra priversti juos prižiūrėti, kad išvengtų nelaimingų atsitikimų.


Pros & Cons:
Būdami dar žmonėmis vilkolakiai gali pasigirti stipresne klausa, uosle ir regėjimu. Jų fizinė jėga taip pat yra didesnė, o stiprūs nagai gali leisti sugadinti net ir itin kietus paviršius.
Vilko pavidalas žinoma suteikia daugiau privalumų, kaip pavyzdžiui galėjimas su kitais vilkais komunikuoti mintimis, matyti tamsoje, bėgti greičiau, nei gali sureaguoti žmogaus akys. Būnant vilku, šie padarai greičiau užsigydo sužeidimus (žmogaus pavidale šis procesas lėtesnis).

Silpnybių vilkų gyvenime nėra itin daug, tačiau vienos rimtesnių yra sidabras.
Sidabru apnuodytas vilkas lėčiau sveiksta, dažniausiai net neišgyvena apnuodijimo. Nuo apsinuodijimo pasireiškia šie simptomai: karštinė, raumenų skausmai, pykinimas, haliucinacijos.
Mėnulio vaikai nėra nemirtingi, jie tiesiog ilgiau gyvena ir lėčiau senėję, bet galų gale juos vis tiek pasitinka natūrali mirtis.
Joks vilkas negali valdyti savo virsmo šviečiant pilnačiai - vienaip ar kitaip jie pasikeis, tik ar skausmingai priklauso nuo jų pačių priešinimosi ar pasidavimo.
Taip pat šviečiant mėnulio pilnačiai vilkolakiams pasireiškia dažni proto aptemimai, todėl taip dažnai yra girdimos pasakos apie vilkų užpultus žmones.

© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

LEE SUN MI
# Re: 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 11:04 pm
Ghosts



Vaiduokliai – numirę padarai, kurie pasirinko amžinybę praleisti tarp gyvųjų, o ne keliauti į amžinybę. Numirė jie praranda savo buvusias rasės ypatybes, tačiau nuo nemirėlių skiriasi tuo, kad patys sugeba prisikelti ir nėra tokie žmogiški. Žinoma, tai padaryti gali tik ypatingi padarai, kurie turėjo žemėje kokį nors tikslą, nebūtinai patį sąmoningai suvokiamą, tačiau giliai pasąmonėje paslėpta. Tikrai ne kiekvienas po mirties gali tapti vaiduokliu.

Požymiai:
Svarbiausias bruožas – jie nemirtingi padarai, kurių niekaip negali pasiglemžti mirtis, nėra jokio įmanomo būdo nužudyti ar nuskriausti vaiduoklį, jokia ugnis negali padėti, jokie užkeikimai taip pat. Vienintelis būdas iki galo pasitraukti iš žmogiškojo pasaulio – surasti visišką pilnatvę ir vieną dieną tiesiog nebepasirodyti tarp gyvųjų, tačiau tai nutinka itin retai, šiuos atvejus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Didžiąją dalį laiko vaiduokliai atrodo kaip paprasti žmonės, tačiau jie neturi jokių sužeidimų, yra visiškai tobuliausia savo versija. Tik jų prakeiksmas – kiekvieną savaitę, kol mėnulis būna jaunas, jie tampa tokiais, kokiais buvo paskutinę akimirką prieš numirštant, juk visada smegenys vis dar gyvos kelias sekundes, tai reiškia, jog vieną mėnesio savaitę, kiekvienas vaiduoklis nebeturi galimybės nuslėpti to, jeigu jam buvo nukirstos galūnės, jis tų galūnių ir neturės, tai realiai labiausiai stabdo normalų gyvenimą, nes ta savaitė tarsi iškrenta. Tai vienintelis laikas, kai vaiduokliai gali jausti skausmą, nes jie ir atrodo, ir jaučiasi kaip tada prieš mirtį ar jos metu.

Pros & Cons:
Jie yra nemirtingi ir nesenstantys, nenuskriaudžiami. Kol mėnulis nebūna jaunas – nesužeidžiami. Didžiausias jų pliusas – jie gali bet kada pranykti, teleportuotis, vaidentis, netgi atsirasti veidrodžiuose, eiti kiaurai sienomis ar pasidaryti „kiauri“, tai reiškia, kad būti matomi, tačiau net ir kirvis tuo metu perskristų kiaurai. Jie visiškai tai kontroliuoja, tačiau tą savaitę, kai būna jaunatis, jie visada būna tokie, ne tik kankinasi mirties skausme (žinoma, ne visų mirtis būna skausminga), tačiau negali nieko paliesti, nieko pajausti, bet vis dar gali būti matomi ir komunikuoti, tik tokiu atveju būna visiškai kaip vaiduokliai. Mirties padariniai jaučiami tik tą savaitę, tačiau kai kuriems, kiek silpnesniems įvairūs nemalonumai pasijaučia ir kitu metu, pavyzdžiui, jeigu buvo nukirsti pirštai, tai nors tuo metu jie yra normalūs, skausmas gali būti jaučiamas. Vaiduokliams maistas nėra būtinas, tačiau visą laiką, išskyrus, jauną mėnulį, jie gali valgyti ir daryti visus žmogiškus dalykus.
Dar vienas didelis šios rasės pliusas – telepatija. Vaiduokliai gali tarpusavyje susišnekėti mintyse, kilnoti daiktus iš vienos vietos į kitą.

© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

LEE SUN MI
# Re: 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 11:07 pm
Undead



Nemirėliai - taip ir nesugebėję iki galo numirti padarai. Jais gali tapti miręs bet kokios rasės atstovas, tačiau prisikėlęs jis netenka savo rasės ypatybių, nors jo individualūs gebėjimai lieka. Kad taptum Nemirėliu, turi būtinai būti prikeltas raganos arba tave turi atgaivinti itin galingas demonas.

Požymiai:
Visų pirma, prisikėlus Nemirėliu, asmuo iškart tampa nemirtingu. Jeigu jis nužudomas - jis prisikelia ir vėl. Tai tampa tarsi jo prakeiksmu amžiams. Vienintelis būdas galutinai pribaigti Nemirėlį - jį sudeginti.
Nemirėliai neturi jokių fizinių skirtumų. Jie atrodo kaip žmonės, turi maitintis kaip žmonės, ir visa kita. Vienintelis dalykas - jie daugiau nebesensta, ir lieka tokio amžiaus, kokio ir mirė.
Šie padarai taip pat pasižymi tuo, kad visada "išgyvena" savo mirtį. Tiksliau, jaučia jos padarinius, bei psichologiškai jaučiasi taip, kaip mirties akimirką. Pvz., jeigu žuvai gaisre - visada atrodo kad degi. Palindus po šaltu dušu, tai dingsta, bet laikinai. Jeigu nuskendai - visada jauti šlapumą, šaltį. Gavai kulką į galvą - visada jauti migreninį galvos skausmą. Ir t.t.
Jokia ragana negali išnaikinti šių simptomų ar priversti jų nejausti, nebent, juos laikinai apmalšinti.


Pros & Cons:
Jie yra nemirtingi, ir nebesensta. Šių padarų neįmanoma nužudyti.
Tačiau kartu kadangi prisikėlimas yra nusižengimas gamtos taisyklėms, jie yra pasmerkti amžinai kančiai. Dėl to susižeidus, šie padarai gyja dar lėčiau negu žmonės, nudegimai, net mažos žaizdelės ir įsipjovimai gali gyti tikrai be galo ilgai, tad jų žaizdoms reikia ypatingos priežiūros.
Prisikėlus ir tapus Nemirėliu, dingsta tavo kaip rasės ypatybės (angelai netenka sparnų ir gebėjimų, ir t.t.), tačiau lieka asmeniniai gebėjimai.



© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

LEE SUN MI
# Re: 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 11:08 pm
Siphons



Sifonai
- tai žmonės su ypatingais sugebėjimais, turintys galimybę naudotis magija, tačiau neturi tokio paprasto priėjimo prie magijos kaip raganiai. Sifonai tarsi silpnesni raganių giminaičiai, kurie gali gimti taip pat ir raganų šeimose, tačiau be galimybės lengvai naudotis magija, gali lengvai tapti atstumtaisiais dėl to, jog nėra tokie kaip kiti magai. Jie gali gimti ir tarp žmonių, niekada nesužinoti savo raganiškų šaknų ir to, jog gali naudotis magija, o jaustis kitokie nei paprasti mirtingieji dėl savo asmeninių gebėjimų, kuriuos taip pat gali turėti.

Požymiai:
Sifonai nesiskiria nuo paprastų žmonių nei išvaizda, nei stiprumu, negali džiaugtis ilgaamžišku, nebent gali "nusiurbti" didelį kiekį magijos ir tada padėti sau ilgiau nesenti, tačiau patys iš savęs jie neturi to. Daug šios rasės žmonių net nežino, kad yra raganių giminaičiai, todėl gyvena kaip paprasti žmonės turintys savo gebėjimus ir net nesuvokia, jog turi dar vieną sugebėjimą - pavogti magiją.  Magijos pavogimas ar "nusiurbimas" nėra ilgam laikui, sifonas prisilietęs prie raganiaus, gali iš jo išsiurbti jo magiją, tačiau per laiką tai išblės, tad ta magija veikia trumpai, kaip ir po to savo jėgas atgauna "nusiurbtasis" raganius. Besinaudodami šia magija, jie būna tarsi tikri raganiai, gali būti stiprūs ir padaryti daug dalykų, o galbūt moka tik kelis paprastus užkeikimus ir kad jais pasinaudoti, "pasiskolina" šiek tiek energijos iš draugo raganiaus. Jie gali išsiurbti magiją ne tik iš žmogaus, bet ir iš tam tikro užkeikimo.


Pros & Cons:
Didžiausias šios rasės pliusas - sugebėjimas išsiurbti magiją, todėl, kad jie gali greitai susilpninti priešą raganių, kovoje, išsiurbiant visą magiją. Taip pat jie gali išsiurbti magiją iš užkeikimo, taip jį atšaukdami, tad jie tuo pranašesni už raganius, kurie negali panaikinti svetimų užkeikimų. Pvz., jeigu  namas yra užburtas ir į jį negalima įeiti, sifonas gali  pasisavinti energiją iš to burto, taip pasinaudoti tuo savo magijai, kartu į namą pasidaro galima užeiti.
Sifonai gali turėti magiškus amuletus, kuriuose būna prikaupta magiška energija, kad iš ten ją "išsiurbtų", jeigu nori pasinaudoti kokiu užkeikimu, tačiau aplink save neturi kitos galimybės kaip gauti magijos, tik tokį pakabuką padaryti gali tik tikri magai.
Didelis minusas - nežinojimas apie šią galimybę, dauguma žino tik apie savo paprastus asmeninius gebėjimus,kai kurie nežino net apie tai, nes neišsiskiria iš paprastų žmonių.


© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

LEE SUN MI
# Re: 4. Our creaturesMon Jul 11, 2022 11:25 pm
Merfolk



Nuo pat tada, kai egzistavo pasaulis, egzistavo ir vandenynų karalystės apie kurias galiausiai po gyvųjų pasaulį sklido tik mitai ir pasakos. Tačiau, kiek jau visiems yra žinoma, mitai dažniausiai pasirodo esantys ne išgalvoti, o tik perkreipti realybės faktai. Tas pats galioja ir mitams apie vandenyno gyventojus – undinėles ir vandenius (taip gražiai juos pavadinant) arba sirenas.
Skirtingi vandenynų gyventojai turi skirtingus sugebėjimus, poreikius ir išvaizdą, tačiau visi turi ir bendrus, gyvenimą įtakoti galinčius požymius, stiprybes ir silpnybes.

Požymiai:
Fizinės sirenos turi turėti uodegą (ši gali būti spalvota arba permatoma, metalinė ar dar, kokia tik iškyla vandens gyventojų fantazijoje), kuri gali būti stilizuota kaip bet kuri vandenyje gyvenanti būtybė. Ši uodega išnyksta priklausomai nuo to, kada to reikia sausumoje.
Kaip ir fėjos, vandens gyventojai gali turėti metalinių bruožų (metalinės akys, natūralūs blizgantys odos akcentai ir kt.) ir smailėjančias ausis. Tačiau jiems nereikia turėti nė vieno iš šių bruožų ir jie gali atrodyti beveik kaip žmonės.
Visi vandeniai ir undinės turi įtaigų ir nepaneigiamą grožį žmonėms, tačiau jis yra stipriausias, kai jie yra natūralios formos. Kai kurie vyrai vandeniai labiau nei kiti naudoja savo grožį tam, kad gautų sau naudos.
Tarpusavyje vandens sutvėrimai gali dalintis mintimis, tačiau su paprastais žmonėmis šis telepatinis sugebėjimas neveikia.

Pros & Cons:
Jėgas šioms būtybėms suteikia konkretus vandens telkinys dažniausias tas, kuriame jie gimė, arba figūros, kurią jie garbino augdami.
Kadangi vanduo šioms būtybėms yra svarbiausias, pavargusios jos gali jėgas atgauti tik vandens telkinyje.
Vandenyje jie yra stipresni už kitus antgamtinius gyvūnus, tačiau už jo ribų jie yra tokie pat silpni kaip ir žmonės.
Jų balsas gali manipuliuoti aplinkiniais, tačiau tai yra sudėtingesnis sugebėjimas jauniems vandeniams ir undinėms.
Šios būtybės yra nemirtingos, kaip ir vampyrai undinės ir vandeniai nesensta.
Jie gali paversti žmones, vilkolakius, raganas ir fėjas į undines ir vandenius, juos paskandindami. Kitas dauginimosi procesas, su ne savo rasės atstovais, šioms būtybėms neįmanomas.



© ASHLING POUR EPICODE


LEE SUN MI
Profilis

Sponsored content
# Re: 4. Our creatures
Profilis

Permissions in this forum:
You cannot reply to topics in this forum
UpDown