enojo pasaulio istorija pradedama skaičiuoti jau nuo 2333 metų prieš Kristų. Dievo sūnus Dangunas drauge su kitais dievais ir išminčiais nusileido į senąjį pasaulį, pastatė dievo miestą, suteikė jam visokių gėrybių ir pradėjo jį valdyti. Pas dievo sūnų atėję tigras ir meška pasiprašė tapti žmonėmis, bet tik meškai pavyko išlaikyti išbandymą ir vėliau ji tapo moterimi, kuri galiausiai susituokė su dievo sūnumi ir pagimdė jam įpėdinį, kuris ir įkūrė pirmąją karalystę Čoson‘ą (Joseon), kur dabar stovi mietas garsėjantis antgamtinių padarų židinio centro vardu - Seulas.
Per daug šimtmečių, keičiantis eroms ir dievams, visai nereikia stebėtis, kad pasaulyje pradėjo kilti suirutė.
Aukštesniųjų dievų sukurtieji žmonės, skatino įvairias pagundas, tad Dievo sargai, kurie mums geriau yra žinomi angelų vardais, pradėjo lėkti į žemę, apleidę savo sparnus, jie pasiduodavo žmonėms, pradėdavo su jais santykius ir kurdavo naujas padermes, patys taip tapdami puolusiais angelais ir apdovanodami žmones jiems neįprastais gebėjimais. Kadangi pasaulyje jau nebuvo absoliučios taikos, o puolę angelai rodos gadino visą tvarką, dievai negalėjo sau leisti vėliau priimti visų prasikaltusių atgal į dangaus šventovę, tad jie susivieniję sukūrė pomirtinį tamsos pasaulį, valdomą pačių baisiausių ir niekingiausių Dievų, kurie mėgaudamiesi savo galiomis pradėjo siųsti demonus į žmonių pasaulį ... ir visai nereikia stebėtis dėl to, kad žmonės prasidėdavo ir su demonais (visgi jie sugebėdavo lengvai visus apžavėti) ir iš jų sueigų gimdavo dar įdomesnės padermės atstovai – dažniausiai fėjos.
Ir kaip tik tada, kai rodos, nusistovėjo jau įprasta gyvenimo tvarka - prasidėjo pasaulinis karas tarp visų rasių. Žmonių padermė beveik išnyko, kai didžioji Žemės dalis susprogo neatlaikiusi visos kilusios suirutės. Tie, kam pavyko išgyventi, dabar gyvena saugiai įsikūrę kiek sumažėjusiuose žemynuose, kurie dabar tapo daug lengviau pasiekiami. Bet nepaisant tų, kurie pasibarstė po pasaulį, tikrasis skirtingų padermių gyvenimas vyksta Seule, čia visos antgamtiškos būtybės turi savas ribas, kurių niekam neleidžia peržengti ir būtent iš šios vietos tikrieji Dievai dabar siunčia tiek negandas, tiek palaiminimus į kitas žemės vietas.
rodiklis
